Sako, reikia uždegti žvakes ir po vieną sudeginti reikia, kol ateis valanda, atsinešus sudegintą laiką, kada žemė liepsnos lyg žvaigždė danguje pažadėta virš juodos vienumos…
Reikia degint žvakes kaip likimo tekėjimą lėtą, kol neliks nė vienos, – tik dangus virš galvos vainikuotas.
Užsidekim žvakes – jei laukimas ateinančio duotas…
Eilės Teresės Leciūtės Lorenčienės
ADVENTAS
Pažvelk, vaikeli, medžiai kaip nurimę!..
Pamynę puošnų rūbą sau po kojom.
Kokia rimtis, koks įstabus gražumas
Advento naktį miglomis nuklostė.
Pažvelk. Ir įsileisk į savo širdį gražumą neregėtą.
Pakelk akis į dangų, kur aušrinė šviečia.
Adventas – tai laukimas, kad ir tavoj širdy kažkas užgimtų.
Jau laikas tau suvokti, kam žmonės Žemėj šioj gyvena.